Dėl kūdikio (vaiko iki 7 metų amžiaus) krikšto mūsų bažnyčioje kreipiamasi mažiausiai prieš mėnesį - būtina susitarti dėl datos ir laiko rezervavimo Krikšto Sakramentui. Tai galima padaryti atvykus į zakristiją, taip pat telefonu arba užpildžius kontaktinę formą. Vėliau prašome užpildyti krikšto registracijos anketą. Anketos formą galima gauti ir užpildyti zakristijoje arba atsisiųsti iš čia (WORD) (PDF) , atsispausdinti, užpildyti ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki krikšto pristatyti į bažnyčios zakristiją.
Nuo 7 metų amžiaus ir vyresni vaikai bei paaugliai yra krikštijami tik praėję pasiruošimo krikštui ir Pirmajai Komunijai programą.
Dėl suaugusiųjų krikšto prašome kreiptis į parapijos kanceliariją, kunigo budėjimo metu.
Ką reikia žinoti norint, kad Jūsų vaikas ar suaugęs žmogus būtų pakrikštytas Katalikų Bažnyčioje?
Krikštas vyksta dažniausiai savoje (gyvenamosios vietos) parapijoje.
Krikštas – Sakramentas, kuris yra neregimojo Dievo veikimas ir žmogaus pašventinimas; - viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, įkrikščionijimo sakramentas; - prigimtinės (gimtosios) nuodėmės panaikinimas bei blogio išsižadėjimas; - įžengimas į Dievo Bažnyčios bendruomenę, ir amžinojo gyvenimo dovana.
Krikštas nėra - magija, kurios dėka jūsų vaikas bus sveikas ir geras. Krikšto apeigos ir simboliai nėra ezoterika, o dieviškieji veiksmai, kuriuos atlieka Bažnyčia. Krikštatėviai, tėvai, visa šeima ir parapijos bendruomenė savo krikščionišku pavyzdžiu, malda, dėmesiu turi pagelbėti, kad per Krikštą gautos dovanos išsiskleistų, duotų vaisių.
Krikštas nėra – tik graži tradicija ar gerų jausmų pripildyta šventė.
Kodėl žmogui reikia krikšto?
Pirmųjų tėvų Adomo ir Ievos neklusnumas – gimtoji nuodėmė. Šį neklusnumą ir polinkį į blogį visi paveldime kartu su žmogiškumu. Dievas atėjo mūsų gelbėti, todėl įsikūnijo, tapo žmogumi. Jėzus Kristus tikras Dievas ir tikras Žmogus panaikino tarp žmonių bei Dievo atsivėrusią prarają. Jėzus, būdams nekaltas, už visus numirė ant kryžiaus.
Krikštu atstatoma tai, kas sugriauta.
Priimdamas Krikštą, žmogus priima Dievo meilę, gautą per Jėzaus mirtį ir prisikėlimą.
Bažnyčia tęsia Kristaus misiją: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28, 19—20)
Kam teikiamas Krikšto sakramentas?
Kūdikius ir mažus vaikus (iki 7 metų) krikštijame todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią Bažnyčios tradiciją, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per asmeninį pavyzdį, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius. Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori ir svarbu, kad pažada rodyti pavyzdį.
Jei tėvai nesutinka, ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima. Nors tėvai nesusituokę (gyvena susidėję), nesusituokę Bažnyčioje ar civiliškai, vaikas gali būti pakrikštytas, bet tai neatleidžia juos nuo atsakomybės susituokti ir praktikuoti tikėjimą.
Vaikai nuo 7 metų amžiaus
Turi būti krikštijami tik pakankamai pasiruošę, išmokę svarbiausias katalikiškas maldas ir turėtų žinoti pagrindinius krikščioniško gyvenimo aspektus bei tikėjimo tiesas. Vaikai nuo 7 metų amžiaus gali lankyti Pirmosios Komunijos užsiėmimus ir po specialių pamokėlių (katechezių) gali būti pakrikštijami.
Suaugusieji
Patys turėtų kreiptis į parapijos kunigą ir po pokalbio įsijungti į suaugusiųjų katechumenato užsiėmimus (kurie trunka apie metus arba Gavėnios metu) vykstančius parapijoje.
Tėvai ar globėjai turi prisiminti:
Dėl krikšto kreipiasi tėvai arba nors vienas iš tėvų, o ne seneliai, giminė, ar būsimieji krikštatėviai. Jei nėra tėvų, kreipiasi globėjai.
Krikštatėviai neturi būti pasirenkami tradiciškai, skubant, dėl jų finansinės padėties, bet atsižvelgiant į jų tikėjimą ir jo praktikavimą. Krikšto liudininku/liudininke gali būti kitų krikščionių Bažnyčių tikintieji (stačiatikiai, protestantai).
Krikšto tėvams būtina žinoti
Krikšto tėvai turi būti vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus. Krikštatėviais negali būti tėvas ar mama. Jei krikštatėviai vedę civiliškai, ar gyvena bendrai (susidėję) ar viena iš puses taip gyvena, jie turi priimti Santuokos sakramentą.
Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir žmogišku ugdymu.
Nuo šiol bus svarbu lydėti naują krikščionį malda ir savo tikėjimo pavyzdžiu.
Krikštatėviai puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą palaiko džiaugsmuose ir sunkumuose.
Krikšto simboliai
Kryžiaus ženklas svarbus tam, kuris pripažįsta Jėzų Kristų, už visus žmones mirusį ir prisikėlusį, priima Tėvą, į žemę atsiuntusį savo Sūnų, ir atsiveria Šventosios Dvasios dovanoms.
Pašventintas vanduo tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Krikštas neša mirtį nuodėmei ir dovanoja naują Dievo vaiko gyvenimą.
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Šis aliejus skirtas tik krikštą priimantiems žmonėms. Patepimo apeiga primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės saugotis nuo piktojo pagundų, kurios braunasi į kiekvieno žmogaus širdį.
Krizmos aliejumi patepama pakrikštyto vaiko kakta. Tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi į Dievą už save ir kitus. Jis karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
Baltu drabužiu apgaubiamas pakrikštytas žmogus, byloja apie Dievo globą, naują, šviesų, džiaugsmingą gyvenimą, Jėzaus Kristaus šventumą, į kurį krikščionis įžengė.
Krikšto žvakė primena Kristų, kuris dovanoja naujo gyvenimo šviesą. Žvakė apšviečia tamsą, o Kristaus dovanotas tikėjimas — mūsų gyvenimą.
Krikšto apeigos (krikšto eiga)
Ateinant į bažnyčią persižegnojame pašventintu vandeniu ir pasisveikinam su Dievu esančiu Švč. Sakramente.
Apeigos pradedamos prie altoriaus kryžiaus ženklu. Dvasininkas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam.
Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas šventojo/šventosios vardas. Taip krikščionis visam gyvenimui gauna globėją ir krikščionišką gyvenimo pavyzdį.
Toliau dvasininkas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai.
Tada visi klausosi Dievo Žodžio. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį/ą: atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius.
Krikštijamajam prašoma šventųjų globos – sakome: Melski už mus!
Po to Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė.
Toliau dvasininkas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Dvasininkas pakviečia išpažinti krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”.
Pats svarbiausias krikšto apeigų momentas — vandens užpylimas kaip ir panardinimas. Tokiu būdu krikštijamasis/oji dalyvauja Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui.
Pakrikštytasis/toji patepamas Šventąja Krizma. Ji simbolizuoja žmogaus išskirtinumą.
Po to jam/jai uždedamas baltas rūbas.
Dvasininkas uždega žvakę ir paduoda tėvams.
Drauge meldžiamasi Tėve mūsų malda, suteikiamas palaiminimas tėvams ir visiems apeigų dalyviams.
Kas gali krikštyti?
Bažnyčioje arba koplyčioje krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas. Kai kūdikiui ar nepakrikštytam žmogui gresia mirties pavojus, krikštyti gali kiekvienas žmogus, netgi pats būdamas nekrikštytas, jei tik nori vykdyti tai, ką atlieka Bažnyčia. Kai gresiant mirties pavojui kūdikį krikštija ne dvasininkas, jis, pildamas ant vaikelio galvos švarų vandenį, turi ištarti Trejybine formulę. Sakoma: „Jonai (Marija) aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“ Jei po Krikšto kūdikis pasveiktų, reikia kreiptis į kunigą, kad jis Krikšto apeigas papildytų, palaimintų visą šeimą.
Papildoma informacija
Sakramentas nėra perkamas, o paliekama auka Bažnyčios išlaikymui;
Apsirengiame padoriai ir neiššaukiančiai;
Krikštijant turime krikšto žvakę ir baltą drabužį;
Turėkit krikštijamo žmogaus gimimo liudijimą;
Nevėluojame - ateiname 15 min. ankščiau;
Prieš Krikštą išjungiam mobiliuosius telefonus;
Fotografuojant ar filmuojant nepamirštame, kad esame bažnyčioje ir turime rodyti pagarbą Dievui;
Aktyviai dalyvaujame apeigose, nesikalbame;
Jei dėl kurių nors priežasčių jūsų planuojamas krikštas būtų numatomas atidėti, prašome nedelsiant apie tai pranešti parapijos klebonui.